„Arche Warder“ – šalia patogiai iš Klaipėdos keltu pasiekiamo Kylio (Vokietija) įkurtas parkas, kuriame rūpinamasi daugiau kaip 1 200 gyvūnų iš 86 rūšių. Zoologijos sodas nėra įprastas jau vien savo kraštovaizdžiu – lankytojai čia vaikšto po medžiais apsodintą 40 hektarų teritoriją su kalvomis, pelkėmis ir plačiomis pievomis.
Visgi įdomiausia čia, žinoma, – akiai ne visai įprasti gyvūnai. Parke galima išvysti tokius keturkojus kaip sunkiausi pasaulyje Poitou asilai, į avis panašios garbanotos Mangalicos kiaulaitės, įspūdingais ragais pasižymintys Bulgarijos ilgaplaukiai ožiai, tik vienoje Škotijos saloje tebegyvenančias Soėjaus avys, taip pat aibę įvairiausių naminių paukščių.
„Keliaujantiems su vaikais bus aktualu tai, kad mažieji iki trejų metų į parką įleidžiami nemokamai, šeimos taip pat gali sutaupyti įsigydamos joms skirtą dienos bilietą. Parką galima iš Kylio pasiekti ir viešuoju transportu, tačiau tuomet reikės paėjėti kiek daugiau nei kilometrą, tad visgi patogiausia rinktis savą transportą. Juo labiau, kad su savu automobiliu galima leistis į autostogas bei lengvai aplankyti ir daugiau vaikams patiksiančių vietų Šiaurės Vokietijoje“, – pasakoja keltų operatoriaus „DFDS Seaways“ rinkodaros kampanijų vadovė Neringa Sinkevičienė.
Retų rūšių margumynas
Rūpintis retais ir nykstančiais gyvūnais zoologas Jürgen Güntherschulze savo asmeninėmis lėšomis pradėjo dar 1988 m., įkurdamas jiems saugią erdvę netoli Kylio. Parko šeimininkai laikui bėgant keitėsi, jis plėtėsi sulaukdamas tiek „Greenpeace“ paramos, tiek Jungtinių Tautų pripažinimo – parkas paskelbtas oficialiu JT biologinės įvairovės projektu.
Gyvūnų gerovės ir jų rūšių įvairovės temoms populiarėjant, netradicinė vieta su galimybe išvysti retus gyvulius kasmet patraukia vis didesnio būrio svečių dėmesį, o 2021-aisiais jame peržengta ir 100 tūkst. lankytojų per metus ribą.
Kas juos čia vilioja? Pagrindinis parko tikslas – išsaugoti gamtinę įvairovę, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos nuolat mažėjo. Todėl kaip Nojus į arką, taip šio sodo šeimininkai stengiasi į savo gausią gyvūnų šeimą priimti bent po du rūšies atstovus.
Gyvūnų parke saugiai, sočiai ir patogiai gyvena asilai, arkliai, galvijai, kiaulės, avys, antys, vištos ir žąsys. Daugumą jų vienija vienas bruožas – ši veislė jau yra tapusi reta arba jai net gresia išnykimas. Kai kurių rūšių atstovų visame pasaulyje belikę keli šimtai, tad šie gyvūnai tokie pat reti kaip, pavyzdžiui, Sibiro tigrai.
„Ne tik vaikams, bet ir suaugusiems yra be galo įdomu ir vertinga pamatyti, kokia plati rūšių įvairovė anksčiau augdavo Europos ūkiuose. Manote, kad visos kiaulės yra rožinės spalvos – tokios, kokios dabar auga daugelyje pasaulio tvartų? Bet „Arche Warder“ pamatysite, kokia didelė ir spalvinga iš tikrųjų yra naminių kiaulių šeima: raudonai balta Hušumerio kiaulė turi raudonus ir baltus dryžius, Turopolės kiaulė – juodus ir baltus taškus, o šviesiaplaukė Mangalicos kiaulė – net ir tikrų tikriausias garbanas“, – pasakoja N. Sinkevičienė.
Jauniesiems laikytojams netrūks pramogų
Daug dėmesio „Arche Warder“ skiriama būtent vaikams – jiems organizuojamos šventės, įvairūs edukaciniai renginiai, yra įrengta žaidimų aikštelė, šiaudinė pilis ir akmens amžiaus laikų gyvenvietė, kurioje galima susipažinti, kaip žmonės šiose vietose gyveno prieš 5 tūkstančius metų.
Didžiulėje parko teritorijoje lankytojai gali prie gyvūnų prieiti stebėtinai arti, dauguma jų yra itin draugiški ir net leidžiasi glostomi. Atskirai įkurtos ir erdvės, kurioje siūloma proga gyvūnus pažinti dar artimiau. Specialioje patalpoje galima stebėti, kaip maitinami ką tik atsivesti paršeliai, kaip pavasarį jaunieji ėriukai gan komiškai klibikščiuoja ant savo ilgų, dar sunkiai suvaldomų kojų. Glostymo aikštelėje (angl. petting-zoo) smalsios avys ir ožkos greitai apsupa žmones ir ypač mėgsta būti glostomos.
Įspūdingas vaizdas atsiveria iš apžvalgos aikštelės prie muflonų ir bezoarų ožkų aptvaro – galima akimis aprėpti didelę teritoriją su suprasti, kokį svarbų ir prasmingą darbą daro šio gyvūnų parko prižiūrėtojai.
„Norint neskubant apeiti visus aptvarus ir pažinti senąsias gyvulių veisles, reikėtų tam skirti bent tris valandas. Bet čia drąsiai galima leisti ir visą dieną, nes veikia restoranas, kur iš šviežių regioninių produktų ruošiami gardūs patiekalai. Esant geram orui, parke galima ir iškylauti patiems – yra nuomai parengtų laužaviečių ir kepsninių. Norint galima ir čia pat ir apsistoti – vasaros metu galima nakvoti specialiai įrengtose pagerintose palapinėse, o visus metus nakvynę galima užsisakyti apartamentuose ar stovyklos tipo nameliuose“, – vardija N. Sinkevičienė.
DFDS atstovė atkreipia dėmesį, kad prie dviejų jūrų besidriekiančioje Šlėzvigo–Holšteino žemėje Šiaurės Vokietijoje gausu ir daugiau pramogų vaikams, kurios praturtintų jų atostogas. Pavyzdžiui, į pietus nuo Kylio, netolo Hamburgo galima leistis į žygį su alpakomis „Hof Wiedwisch“ ūkyje, Šiaurės jūros pakrantėje įkurtame „Multimar Wattforum“ muziejaus akvariumuose susipažinti su įvairiais jūrų gyvūnais ar pažvelgti į paslaptingą šikšnosparnių gyvenimą šiems gyvūnams skirtame muziejuje Bad Zėgeberge.
