Šiemet šventėje dalyvavo Gelgaudiškio, Sintautų, Jankų, Lekėčių, Šakių, Zapyškio ir Šilutės rajono margintojos, kurios pademonstravo savo įvaldytas ir iš kartos į kartą perduodamas marginimo technikas: skutinėjimą, vaškavimą, dažymą. Jos mokė šventės dalyvius marginti kiaušinius tradiciniais būdais ir raštais, dalijosi savo patirtimi.
Margučiai – naujų metų simbolis
Pasak Zanavykų muziejaus direktorės Rimos Vasaitienės, marginimo paslapčių iš penkiolikos šio amato meistrų mokėsi virš 120 dalyvių. Susirinko gausus būrys moksleivių iš Gelgaudiškio, Sintautų, Šakių ir Kauno rajono.
Apie raštų ir simbolių reikšmes ant velykinių margučių susirinkusiems pasakojo tautodailininkė Liuda Liaudanskaitė iš Vilemų kaimo. Pasak tautodailininkės, margučiai yra naujų metų simbolis.
„Prieš 2–3 šimtus metų mūsų protėviai Naujuosius švęsdavo būtent pavasarį, nes nuo pavasario lygiadienio prasideda naujas gyvybės ciklas. Margutyje surašoma viskas, kas bus žemėje per tuos metus“, – sakė L. Liaudanskaitė.
Pasak tautodailininkės, pagrindiniai margučių raštai prasideda nuo taško, vėliau, pridedant papildomus brūkšniukus, išgaunami kiti ženklai: rombas, saulutė, žvaigždė, gyvačiukas, ugnies ženklas ir kt. Margučių raštuose sudėtos visos Visatos atsiradimo paslaptys.
Zanavykų muziejaus etnografė Renata Kutkienė linkėjo, kad padėtas pirmasis taškas ant velykinio margučio būtų pradžia į savojo krašto tradicijų puoselėjimą išsaugojimą ir perdavimą ateinančioms kartoms.
Teminiai margučiai ir medinės verbos
Vienintelio Lietuvoje margučių muziejaus „Buities ir margučių palėpė“ įkūrėja Angelė Rauktienė į šventę atvežė ir dalyviams pristatė savo magručių asmenines kolekcijas, skirtas Ievai Simonaitytei, Barborai Radvilaitei, Pempės dienai ir kitoms atmintinoms datoms paminėti.
Angelė susirinkusius dalyvius mokino marginti tradicine savo krašto marginimo technika, o jos vyras Vytautas Rauktys pademonstravo dar vieną seną užmirštą amatą – medinių verbų gamybą.
Renginyje apsilankė ir Velykų bobutė, kuri išrinko talentingiausius jaunuosius margučių margintojus, o šventišką nuotaką kūrė ir į liaudiškų šokių sukūrį įtraukė Kauno rajono Domeikavos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Serbentėlė“.
Margučių sodas – atviras lankytojams
Tęsiant pernykštes tradicijas, Zyplių dvaro teritorijoje ir šiemet išaugo milžiniškas velykinių „Margučių sodas“ – „pasodinta“ virš 150 įvairių formų margučių.
Zanavykų muziejus, ruošdamasis gražiausiai pavasario šventei kvietė bendruomenes, švietimo ir kultūros įstaigas į visą savaitę trukusias kūrybines dirbtuves, kurių metu tradiciniais raštais buvo dekoruojami nestandartinio dydžio mediniai margučiai.
„Praeitais metais, minint Sūduvos metus, kilo idėja Zyplių dvaro teritorijoje esančias įstaigas apjungti bendrai veiklai. Pernai šiai iniciatyvai susijungė Zanavykų muziejaus, Lukšių kultūros centro ir restorano „Kuchmistrai“ darbuotojai. Šiemet prie šios iniciatyvos prisijungė daugybė kitų regiono organizacijų ir mokymo įstaigų“, – pasidžiaugė R. Vasaitienė.
Pasak muziejaus direktorės, pasigrožėti „Margučių sodu“ bus galima iki iki pat Atvelykio. Čia įrengta margučių arka, prie kurios lankytojai gali nusifotografuoti. Mažuosius lankytojus pradžiugins ir po sodą „lakstantys“ spalvoti velykiniai zuikučiai, žydinčios stilizuotos tulpės. Atvykus verta aplankyti ir muziejaus ekspozicijas.
„Tradicinių margučių margintojų šventė“ yra pirmoji Lietuvos kultūros tarybos lėšomis finansuojamo projekto „Margi aruodai“ ciklo dalis. Rudenį bus galima apsilankyti antrojoje šio projekto dalyje – edukacinėje duonos šventėje „Su savo duona visur rasi suolą“.
