Vaikų išlaikymas ir taip kelia nemenkų finansinių iššūkių, todėl jų savarankiško gyvenimo planavimas turėtų prasidėti nuo pat ankstyvos vaikystės. Pasiruošimas padėti vaikui su nuosavu ar nuomojamu būstu, mokamų studijų įnašo kaupimas ar kiti stambesni pirkiniai gali neigiamai paveikti visos šeimos biudžetą, todėl norint kuo įmanoma lengviau pragyventi vaiko pilnametystės laikotarpį – reikia tam ruoštis iš anksto.
Planuojant vaiko ateitį galima pasirinkti daugelį strategijų, kurios išsitenka taupymo arba investavimo apibrėžimuose.
Nors pasiryžimas kaupti vaiko ateičiai pradedančiuosius gali bauginti – tai skatinama daryti nuo pat vaiko gimimo iki pilnametystės. Tokiu būdu net ir nedidelis procentas kasmėnesinių pajamų gali sugeneruoti reikšmingą savarankiško gyvenimo pradžios biudžetą.
Be to, valstybė suteikia įvairias lengvatas, padedančias ryžtis šiam žingsniui. Pavyzdžiui, auginantiems bent vieną atžalą iki pat pilnametystės valstybė moka mėnesinę išmoką, siekiančią 85,75 Eur sumą. Šį skaičių suapvalinus ir iš asmeninių tėvų pajamų pridėjus 14,25 Eur kiekvieną mėnesį vaiko ateities biudžetas pasipildytų po 100 eurų.
Skiriant šią sumą vaiko ateičiai ir be išimčių taupant pirmuosius 18 vaiko metų būtų sukaupta 21 600 eurų. Nors ši suma savaime atrodo neblogai – investuojant ją galimą padidinti beveik keturiais kartais. Pavyzdžiui, tą pačią sumą investavus su 10 proc. metine grąža ir reinvestavus palūkanas, pirmą vaiko pilnametystės dieną būtų sukauptas net 60 656 Eur dydžio investicinis portfelis. Tikėtina, jog ateityje vaiko išmokos suma stabiliai didės, todėl galutinis rezultatas būtų dar solidesnis.
„Įdarbinti valstybės skiriamus vaiko pinigus ir ruoštis ateities gyvenimui galima beveik nerizikuojant, kadangi tokiu atveju su tėvų darbo veiklomis susijusios pajamos nebūtų naudojamos. Tačiau kai susipažįstama su įvairiais investiciniais įrankiais, o finansinis tėvų raštingumas išauga – atsidedamą sumą galima drąsiau didinti ir tikėtis stambesnių rezultatų. Daugelis finansų ekspertų sutiks, jog kiekvienam gyventojui taupymo ar investavimo tikslais derėtų atsidėti bent 10-20 proc. kasmėnesinių pajamų, kurių dalį galima skirti ir vaiko ateities biudžetui. Šiandien yra gausybė finansinių įrankių, kurie padeda siekti savo ilgalaikių tikslų, todėl reikia nebijoti pradėti ir rūpintis savo artimųjų ateitimi“, – teigia „Paskolų klubo“ vadovė Indrė Krasovskė.
Pinigų įdarbinimui – skirtingos rizikos priemonės
Asmeninių finansų praktika rodo, jog kiekvienas investuotojas turėtų apsvarstyti savo rizikos toleranciją ir ilgalaikius tikslus, kurių siekiama. Vaikų mokslai, nuosavas butas ar kitos išlaidos reikalauja skirtingų biudžetų, kurių siekiant galima išbandyti bent kelias priemones. Konservatyviausi gali kaupti banko indėliuose, investiciniuose fonduose, o didesnę riziką pakeliantys gyventojai – rinktis vertybinių popierių biržą ar netradicines investavimo priemones: pavyzdžiui, spekuliavimą kriptovaliutomis.
Kita vertus, vis daugiau tėvų susidomėjimo sulaukia į vaikų ateitį orientuoti specializuoti finansiniai įrankiai: vaiko gėrovės ar investicinės sąskaitos.
„Lietuvoje ir pasaulyje vis dažnėja praktika atsidaryti atskirą vaiko ateičiai skirtą investicinę sąskaitą. Vaiko gerovės sąskaita leidžia nemokamai, patogiai ir saugiai investuoti vaiko vardu. Investavimas į vartojimo ar verslo paskolas užtikrina plačią investicinio portfelio diversifikaciją bei fiksuotą metinę grąžą, todėl vaiko ateičiai kaupiamų pinigų srautus galima gana tiksliai prognozuoti. Šiuos privalumus papildo sudėtinių palūkanų efektas, kuris yra itin pravartus ilguoju laikotarpiu, kai reinvestuotos palūkanos leidžia smarkiai padidinti bendrą portfelio vertę“, – pažymi bendrovės vadovė.
Įmonės atstovė primena, kad pasirinkimas investuoti, nepaisant bendrų pozityvių tendencijų, yra susijęs su rizika. Praeities grąžos rezultatai nenumato ir nelemia ateities pasiekimų. Dėl to kiekvienas investuotojas privalo atidžiai susipažinti su visomis investicinių projektų sąlygomis, platformų veikla ir kita būtina informacija.
