Konsultuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų reabilitacijos skyriaus Druskininkų „Saulutės“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Raselė Nasvytytė.
Tinka ne visada
Vaikai dažnai serga kvėpavimo ligomis, todėl tėveliai, stengdamiesi kuo mažiau pakenkti vaikų skrandžiui bei kepenims, dažnai ieško natūralių priemonių, kurios padėtų mažyliui greičiau pasveikti. Inhaliacijos dažnai tampa tuo patraukliu pasirinkimu.
„Inhaliacijos – tai gydymas šiltais garais ar aerozoliais, prisotintais lakių medikamentinių ar aromatinių gydomųjų medžiagų. Viena iš inhaliacinės terapijos gerųjų savybių yra tai, kad vaistinės medžiagos beveik nesirezorbuoja į kraują ir nesukelia šalutinių negalavimų, kurių atsiranda, geriant tablečių ar atliekant injekcijas. Inhaliacijos metu vaistas yra suskaidomas į mažesnes daleles, kurios pasiekia net apatines plaučių dalis, kur medikamentas geriau pasisavinamas“, – teigia gydytoja. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad vaiko kvėpavimo takų gleivinė yra itin jautri, todėl netinkami vaistai gali ją sudirginti ar net pažeisti.
„Prieš atlikdami inhaliaciją, turėtume žinoti, kokią kvėpavimo takų dalį norėtume gydyti. Jei vaistas skirtas ūmiam bronchitui gydyti, o vaikas tik sloguoja ar skauda gerklę, tai naudos nebus, o šalutinių reakcijų atsirasti gali. Todėl reikalinga gydytojo konsultacija“, – sako R. Nasvytytė.
Inhaliuojami cheminiai medikamentai turėtų būti skiriami pagal indikacijas, jų turėtų skirti gydytojas. Atkreipti dėmesį reikia ir į vaisto anotaciją – turi būti pažymėta, kad vaistą galima inhaliuoti.
Kokį inhaliatorių rinktis?
Šiuo metu rinkoje yra gausi pasiūla inhaliatorių, kurie gali būti gariniai, ultragarsiniai, kompresoriniai. Gydytoja pabrėžia, jog, renkantis inhaliatorių, reikia atsižvelgti, kokio amžiaus vaikas, kokiomis kvėpavimo ligomis jis dažniau serga. Jei vaikas mažas, perkant reikėtų atkreipti dėmesį, ar pakuotėje yra vaikiška kaukė.
„Šiuolaikiniai aparatai dažniausiai gamina įvairaus dydžio garų daleles. Reikia žinoti, kad didesnio dydžio dalelės nusės viršutiniuose kvėpavimo takuose, o mažesnio – apatiniuose. Todėl ypač atsargiai reikėtų skirti inhaliacijas su eteriniais aliejais, kurie gali būti ne itin geros kokybės, o patekę į smulkiausius kvėpavimo takus, gali sukelti bronchų spazmų“, – sako R. Nasvytytė.
Prieš perkant, geriau pasikalbėti su savo gydytoju, kuris patars, kokio tipo inhaliatorius geriausiai tiktų jūsų vaikui. Pasitaiko atvejų, kad tėvai vietoj modernių inhaliatorių atlieka inhaliaciją, naudodami verdantį arbatinuką. Medikė akcentuoja, jog tai pavojinga – galima garais nudeginti vaiko veidą, todėl rekomenduojama naudotis medicininėmis priemonėmis, kurios yra patikrintos ir rekomenduojamos medikų.
Pagrindinės rekomandacijos
„Jei jūsų vaikas kosi sausai, dirginančiai, yra prikimęs, jei užburkusi nosies gleivinė, drąsiai galite padaryti inhaliaciją su paprastu geriamuoju vandeniu, kuris drėkins kvėpavimo takus, – pataria specialistė. – Jei vaiką vargina sloga ar drėgnas kosulys, ypač jei liga tik prasidėjusi, tiks inhaliacija su fiziologiniu tirpalu. Jei sveikstant vaikui išlieka drėgnas kosulys, tiks inhaliacijos su negazuotu mineraliniu vandeniu, kuris paskatins atsikosėjimą.“
Inhaliuoti reikėtų 10–15 minučių, mažam vaikui – bent 5 minutes. Jei ligoniukas verkia, priešinasi, geriau inhaliaciją nutraukti, nes naudos nebus. Procedūras rekomenduojama atlikti 3–4 kartus per dieną, ne anksčiau, kaip praėjus valandai po valgio. Po inhaliacijos rekomenduojama apie valandą nevalgyti, neiti į šaltą orą. Jei vaikas karščiuoja, tuo metu inhaliacijos nereikėtų atlikti, bet, temperatūrai nukritus, galite inhaliuoti.
Medikamentų, skatinančių atsikosėjimą, nereikėtų inhaliuoti prieš pat miegą, nes vaikas gali naktį kosėti. Kvėpavimo ligoms gydyti bei jų profilaktikai dažnai naudojami eteriniai aliejai, kurie pasižymi antibakteriniu poveikiu, o kai kurie ir priešvirusiniu. Tačiau per didelis eterinių aliejų kiekis gali sukelti bronchų spazmą, kosulį, gleivinės sausumą, alergiją. Vaikams naudoti eterinių aliejų, anot R. Nasvytytės, inhaliacijoms nepatartina.
Gelbsti druskų kambarys
Vaikams, sergantiems kvėpavimo takų ligomis bei tų ligų profilaktikai, R. Nasvytytės teigimu, labai tinka druskų kambarys. Tai patalpa, kurios lubos ir sienos padengtos druskų kristalų sluoksniu, o seanso metu į kambarį pučiamas sausas druskos aerozolis. Druska pasižymi priešuždegiminiu, bronchus atpalaiduojančiu, gleives skystinančiu poveikiu, ramina nervų sistemą, stiprina imunitetą. Druskos dalelės tokios mažos, kad per kvėpavimo takus patenka iki smulkiųjų bronchų, todėl jie pradeda valytis, vaikas lengviau atsikosi.
„Būtina atminti, kad haloterapija skirta ūmių kvėpavimo takų ligų profilaktikai ar šių ligų liekamiesiems reiškiniams pašalinti, bet ne ūmioms kvėpavimo takų ligoms gydyti“, – sako R. Nasvytytė.
Haloterapija vaikams rekomenduojama, jei vargina bronchinė astma, kvėpavimo takų ligos, alerginė sloga, sinusitas, faringitas, rinitas, atopinis dermatitas, taip pat imunitetui stiprinti, alerginių, odos, kvėpavimo takų ligų profilaktikai. Haloterapija netinka karščiuojant, ūmiai kosint, esant ūmiai slogai, sergant širdies kraujagyslių ligomis, ūmiomis bei lėtinėmis inkstų ligomis. Atsižvelgiant į vaiko amžių, rekomenduojamas 8–15 haloterapijos seansų kursas.
R. Nasvytytės teigimu, vaikai haloterapiją gerai toleruoja. Kartais po kelių seansų gali atsirasti sausas neproduktyvus kosulys, tuomet reikėtų laikinai nutraukti haloterapiją, o kosuliui praėjus, tęsti toliau. Tėveliams reikia stebėti, kad vaikai neįsitrintų į akytes druskų kristalų. Haloterapija veikia raminamai, stiprina imunitetą.
