Vaikas mušasi darželyje: psichologės komentaras

„Jūsų vaikas mušasi“. Tokius žodžius kartais tenka išgirsti tėvams, vakare pasiimantiems vaiką iš vaikų darželio. Kai kurioms šeimoms tai būna didelė staigmena: „Kaip? Kodėl? Juk namuose jis paklusnus vaikas“.

Mama klausia:


„Pagal savo amžių gana didelio ūgio ir stambaus stoto šešiametis, išbėgęs į kiemą, iškart susigūžia ir tarsi „sumažėja“: nesigina, kai jį puola kiti vaikai, vyresni, bet ne tokie stambūs ir aukšti kaip jis, kenčia patyčias. Tačiau grįžęs namo arba nuėjęs į darželį vaikas jaučiasi tarsi erelis ir svaidosi kumščiais į kairę ir dešinę. Darželio auklėtoja kasdien skundžiasi, kad negali susitvarkyti su muštis mėgstančiu berniuku. Kitų vaikų tėvai grasina parašyti skundą direktorei ir surinkti parašus, kad būtų pašalintas iš darželio. Kodėl vaikas nesiliauja muštis?“


Konsultuoja psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.


Kodėl mušasi?


Greičiausiai šis fiziškai stiprus berniukas nori būti lyderis, būti dėmesio centras, stiprus ir ryškus. Tačiau nors fiziškai ir gerai išsivystęs, su vyresniais vaikais konkuruoti negali ir pralaimi, nes šie jo nepripažįsta lyderiu. Gali būti, kad tėvai nemokė savo sūnaus nors retsykiais pažinti pralaimėjimo skonį, susitaikyti su nesėkme. Nors ir kaip jie stengiasi, kad jų sūnaus vaikystė būtų gera ir graži, jis vis tiek anksčiau ar vėliau susiduria su tam tikrais ribojimais ar nesėkmėmis.


Kai tėvai nuolat nusileidžia, kad tik mažylis neverktų, gautų visa, ko nori, kad būtų vadinamoji šventa ramybė, jis jaučia, kad visada yra laimėtojas. Toks nuolat namuose giriamas ir visada laimintis vaikas išėjęs į kiemą susiduria su kitais vaikais ir pamato, kad ne visada gali būti taip, kaip jis nori. Kadangi nusileisti ir pralaimėti nemoka, kiti vaikai jį „paauklėja“ kumščiais.


Pyktį išlieja ant kitų


Kai nuskriaudžia kiti vaikai, kažkur reikia „padėti“ negeras emocijas ir berniukas, nuėjęs ir darželį, kuriame yra silpnesnių, juos muša ir bando atkurti savo, stipruolio ir lyderio, įvaizdį. Skriausdamas darželio draugus ar mažesnę sesę jis sau bando įrodyti: „Aš vis tiek esu stiprus.“ Tačiau jis ir vėl save nuskriaudžia, mat su agresyviu vaiku kiti bendrauti nenori ir jis apskritai lieka nesuprastas bei vienišas. Čia ir prasideda užburtas ratas. Mat berniukas pasijutęs vienišas dar labiau pyksta ir į kiemą išeina vis agresyviau nusiteikęs, o jame ir vėl patiria smurtą.


Ką daryti šio berniuko tėvams? 


Pirmiausia reikia vaiką mokyti pralaimėti. Svarbu, kad jis suprastų, jog pralaimėti nieko bloga, kiekvienam žmogui tai pasitaiko. Kad nė vienas, kuris pralaimi, vien dėl to netampa blogesnis, priešingai, vis tiek tėvai jį myli ir brangina. Pralaimėti galima mokyti ir žaidžiant, pavyzdžiui, šachmatais ar pan. Būdas labai paprastas. Kartais laimi mama, tėtis, o kartais – sūnus. Bet nereikia elgtis taip, kad vaikas visada pralaimėtų. Retkarčiais turi laimėti ir jis, kad pajustų sėkmės skonį.


Tėvai turėtų stengtis, kad berniukas suprastų, jog ne fizinė jėga viską lemia. Jo pasitikėjimą savimi galima kelti ir parodant, koks jis reikalingas šeimoje. Pavyzdžiui, pasidžiaugti, kaip gražiai globoja sesę. Galbūt sūnumi per mažai pasitiki tėvai. Nereikia vaiko paversti „aukle“, bet galima paaiškinti, kad jo sesė yra mažesnė ir dar nesugeba kaip jis gražiai pavalgyti, suplauti indų, sutvarkyti kambario. Galima paskatinti, kad brolis pagelbėtų sesei. Svarbu, kad berniukas pradėtų savimi pasitikėti ne todėl, kad yra stiprus, o todėl, kad sugeba pagelbėti silpnesniam.


Jeigu grupėje jau susiformavusi nuomonė, kad berniukas – mušeika, blogiukas, ir su juo niekas nenori bendrauti, gal mamai vertėtų perkelti jį į kitą grupę ar darželį? Berniukui, kuris nesugeba susirasti draugų, bus labai sunku išeiti iš tokio užburto rato.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis