Mama augina kūdikį, su kuriuo būna visą dieną. Bet kartais prireikia jį palikti vyrui ir išbėgti trumpam į kirpyklą, parduotuvę. Kaip jaučiasi mažylis trumpam likęs be mamos?
Kuo mažesnis vaikas, tuo trumpiau atmintyje išlaiko mamos vaizdą. Mažyliui labai dažnai reikia pasitvirtinti, ar mama yra, ar myli jį, ar „neišnyko“. Kai jos nėra ilgau, kūdikiui atrodo, kad jį užmiršo. Todėl būtų gerai naujagimį ar mažą kūdikį palikti be mamos labai trumpam. Dviejų mėnesių kūdikis, likęs vienas kambaryje, ilgai ramiai neišbūna, po kelių minučių jau „kalba“. Taip jis kviečia mamą. Kai ši įeina, mažylis nusišypso, bet vos dingsta ir vėl kviečia, kad įsitikintų, jog nepaliko. Jeigu kūdikis laiką leidžia ne tik su mama, šis prisiriša ir prie tėčio arba auklės. Tada ir ne taip skaudu, kai ji išeina. Mamą pavaduoti gali ir mėgstamas žaisliukas.
Ko gero, skaudžiausiai mažylis reaguotų, jeigu mama išeitų naktį, nes tada ypač reikalinga. Naktį sustiprėja nerimas ir jeigu nėra mamos, kuri nuramintų, mažylis jaus įtampą bei baimę. Kai kūdikiui sueina maždaug aštuoni mėnesiai, tada mamos reikia labiausiai, praktiškai visą parą. Štai tada sunkiausiai ir paleidžia.
Straipsnį KŪDIKIS IMA BIJOTI SVETIMŲ skaitykite ČIA.
Kaskart trumpam palikusi kūdikį mama gali jausti kaltę. Ką daryti?
Ko gero, neįmanoma kiaurą parą būti su kūdikiu. Vis tiek būna aplinkybių, kad reikia išeiti. Galų gale ir pačiai mamai reikia pakeisti aplinką. Išeiti sunku, nes mažylio ašaros sukelia kaltės jausmą. Tai natūralu, bet jeigu kaltės jausmas yra stipresnis už žinojimą, kad vaikas saugiai paliktas ir nieko jam nenutiks per kelias valandas, mamai reikia kreiptis į specialistą. Juk vaikui skriaudos nedarote, paliekate jį su savu žmogumi. Svarbiausia, kad mama mokėtų nuraminti kylantį kūdikio nerimą. Paglostytų, ramiai pakalbėtų ir išeitų.
Kada paliktas kūdikis jaus mažiau įtampos?
Jeigu mama išbėgs neatsisveikinusi, bus paprasčiau jai, nes nematys vaiko ašarų. Tačiau slapta išbėgusi mama verčia mažylį nepasitikėti. Supratęs, kad mama gali bet kada dingti, vaikas ims akylai ją saugoti. Gali neišleisti nei į tualetą, nei į dušą. Mažylis jaučia nuolatinę baimę, kad mama dings. O jeigu supranta, kad taip nutinka, kai ateina močiutė, gali pradėti klykti, vos tik ši įžengia pro duris. Geriausia, kad mama išeitų ryžtingai, prieš tai ramiai pasikalbėjusi su vaiku. Galima aiškinti ir nekalbančiam kūdikiui. Svarbu rami balso intonacija, švelni veido išraiška. Pati patikėkite, kad mažylis gali išbūti be jūsų kelias valandas, ir atsisveikinkite garbingai. Nė vienas vaikas nenori, kad mama išeitų, bet vis tiek reikia pasakyti „ne“.
Kai reikia išeiti iš namų, didesnis vaikas gali stipriai apsikabinti ir verkti. Labai sunku atstumti ir pasakyti: „Aš vis tiek išeisiu...“
Mažam vaikui pasakyti „ne“ labai sunku, bet reikia tai padaryti. Negalima likti namuose vien todėl, kad jis verkia atsisveikindamas. Kiekviena moteris jaučia didžiulį poreikį rūpintis savo mažyliu. Bet jeigu sau neskiria pakankamai dėmesio (nepabūna su draugėmis, nepailsi), gali išsekti. Todėl ir reikia pakeisti aplinką. Be to, nepamirškite, kad kuo mama linksmesnė, pailsėjusi, kuo daugiau paramos turi, tuo geresnė yra savo vaikui.
Prieš išeidama iš namų pasakykite: „Labai tave myliu, pasiilgsiu tavęs. Suprantu, tu pyksti, kad išeinu, bet žinau, kad aš ištversiu, ištversi ir tu.“ Paimkite vaiką, pabučiuokite, perduokite žmogui, kuris su juo lieka, ir ramiai, nesigręžiodama, išeikite. Daugeliu atveju vaikai tikrai labai greitai nurimsta likę kito jį mylinčio žmogaus globoje.
