Mokyklos įgyvendinimą inicijuoja vietokūros praktikė-profesionali menininkė Evelina Šimkutė ir tvarumo kūrybininkė-jaunimo mentorė Sandra Galdikaitė.
„Mums abiems rūpi gamta mūsų mieste ir aplinka, kurioje gyvename. Manome, kad švietimas yra vienas iš pagrindiniu pamatų, kuriant saugią aplinką, kurioje norisi gyventi. Tad sujungėme tai, kuo pačios tikime.“ - sako Sandra.
Sandra ir Evelina mano, kad gyvenant daugiabučių ir asfalto apsuptyje trūksta gamtinių erdvių, kuriose jaunimas per jiems įdomius užsiėmimus galėtų ugdytis elementarius gyvenimo įgūdžius. Didžiuosiuose miestuose jaunimui trūksta praktinių veiklų lauke, kur mokykloje girdimas teorines žinias būtų galima pritaikyti tiesiog įžengus į savo kiemą, parką ar bet kurią kitą gamtos erdvę.
Pavyzdžiui, kaip pačiam užsiauginti maistą, kaip atpažinti ir saugiai elgtis su nuodingais ir invaziniais augalais bei gyvūnais mieste, kodėl reikalinga tokia gausa skirtingų gyvybės rūšių tiek pačioje žemėje, tiek virš jos ir t.t.
„Nuo ryšio su gamta priklauso jaunuolių sveikata, pagarbus požiūris į aplinką. Paprasti gyvenimiškų situacijų patyrimai, padeda pagrįsti amžinai mokyklose kylantį klausimą: o kam to reikia? Na, o „Gamta mieste“ mokykloje kiekvienas mokomasis dalykas bus pagrindžiamas gyvenimiškų situacijų patirtimis: nuo fizikos dėsnių kuriant laužą iki braškių skonio, kuris priklauso nuo auginimo sąlygų.“
Namų darbus ar teorijos mokymąsi galima atlikti ir gamtoje
„Aš dirbu su jaunimu, kuriems rūpi gamta, padedu jiems kurti pagarbų ryšį su aplinka, suprasti kaip sąveikauja aplinka, vartojimas. Taip pat padedu mokytojams pritaikyti įdomius ir įtraukiančius metodus kaip kalbėti apie darnumą su mokiniais. Man pačiai būtų sudėtinga valandų valandas klausytis tik teorijos. Norisi kuo greičiau eiti pritaikyti, pačiupinėti, išbandyti pačiai. Taip pat tyrinėti, leisti sau klysti, o kai pavyksta – kartu džiaugtis su kitais.
Todėl puikiai suprantu, kad edukacijos turi būti iš gyvenimiškų situacijų, praktinės, paprastos ir lengvai suprantamos.
Tad visos „Gamta mieste“ veiklos bus patyriminės, kurios tęsis per 3 metų laikus:
- Pavasario pabudimas (balandis–gegužė): pasiruošimas derliaus sezonui ir gamtos procesai.
- Vasaros džiaugsmai (birželis–rugpjūtis): derliaus auginimas ir gamtos tyrinėjimas.
- Rudens (rugsėjis–spalis): derliaus nuėmimas, žemės paruošimas žiemoti ir rudeninės gamtos atradimai.“ - dalinasi mokyklos bendraįkūrėja Sandra Galdikaitė.
Kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 mlrd. tonų.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro duomenims Kauno regione 2021 metais gyventojų namų ūkiuose susidarė apie 17 700 t maisto ir virtuvės atliekų.
„Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.
Maistas kasdien prarandamas arba išmetamas viešojo maitinimo įstaigose, mažmeninės bei didmeninės prekybos vietose ir namų ūkyje. Daugiausia maisto atliekų ES susidaro namų ūkyje – apie 53 proc., tačiau nemažai maisto atliekų išmetama ir perdirbimo įmonėse (apie 19 proc.), viešojo maitinimo įmonėse (apie 12 proc.), žemės ūkyje (apie 10 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (apie 5 proc.). Pasaulyje per metus daugiausia išmetama dar tinkamų vartoti vaisių, daržovių bei šakniavaisių.“ – skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Manome, kad perteklinis vartojimas ir švaistymas prasideda tikrai ne iš blogų paskatų, o tiesiog iš nežinojimo. Todėl ir norisi padėti jau nuo pat jaunų dienų pačiam žmogui patirti visą maisto kelią: nuo žemės purenimo iki užsiauginto kąsnio įdėjimo į burną.
O jeigu namuose nupjaustytus agurkų galiukus įprastai metame į šiukšlinę, tai norime parodyti, kad jie gali tapti ir puikia trąša užsiauginti braškes ir kurių gaminami ledai!“ – sako maisto kelio lauko mokyklos „Gamta mieste“ įkūrėjos.
Lauko mokykloje jaunuoliams bus suteikiamos visos reikalingos priemonės
Mokyklos veikla startuoja tada, kai jau reikia pradėti ruošti žemę sėkloms. Tad bus suteikiamas edukacinės lysvės plotas savo gėrybėms auginti, medinė konstrukcija pakeltoms lysvėms, įrankiai ir priemonės darbui su medžiu. Taip pat jaunuoliai gaus sėklas ir patys galės išsirinkti ką norėtų sėti ir paskui tuo rūpintis. Taip pat daigai, sodo ir daržo įrankiai bei priemonės.
Jaunuoliams į kursą bus įtraukta ir galimybė naudotis Šilainių soduose esančiomis kompostinėms, kur galės atnešti savo maisto atliekas iš namų. O joms suirus - jas panaudoti jau kaip organines trąšas.
Į programos narystę taip pat yra įtrauktos edukacijos su svečiais ir ekspertais, kurie bus kviečiami atsižvelgiant į jaunuolių išsikeltus asmeninius ir jų grupės mokymosi tikslus. Pvz. maisto grandinės specialistai, ekologas(-ė), gamtininkas(-ė), zoologai(-ės), mikologas (-ė), inžinieriai(-ės), verslininkas (-ė), aplinkosaugininkas(-ė), bioįvairovės mokslininkas(-ė) ir t.t.
Maisto kelio mokykloje jaunimas mokysis ir gyvenimo įgūdžių
Mokyklą lankantis jaunimas lavins botanikos ir zoologijos žinias. Dalyvaus rūšių atpažinimo edukacijose mieste (kartu su gamtininko suteiktomis žiniomis). Įgis žinių, kaip atpažinti ir saugiai elgtis su nuodingais ir invaziniais augalais bei gyvūnais mieste.
Taip pat praktikuosis dirbti su medžiu. Išmoks naudotis pagrindiniais darbo su medžiu įrankiais: rankiniu pjūklu, atsuktuvu, elektriniu siaurapjūkliu, gręžtuvu ir suktuvu, šlifuokliu. Išmoks įkalti vinį, įsukti medvaržčius. Įgis praktinių įgūdžių, kaip pačiam sukonstruoti pakeltą lysvę. Išmoks, kaip užkurti laužą.
Prisijaukins ne tik saulėtą, bet ir vėjuotą, lietingą orą, purvą ir balas
Mokantis pagal gamtos procesus yra ugdomas laisvumas, atsparumas išoriniams dirgikliams, mokomąsi prisiimti atsakomybę, pačiam rasti sprendimus įvairiose situacijose, būti empatišku žmogumi.
Patirtinės veiklos padeda kurti pagarbų ryšį su savimi ir aplinka. Čia šios veiklos padės lengvai ir paprastai perprantasti kaip ir kodėl gamtoje darniai sugyvena milijardai tokių skirtingų gyvybių. Kodėl reikalinga tokia gausybė augalų, gyvūnėlių, vabzdžių ir kitų gyvių įvairovė? Bus lavinamas prigimtinis įgūdis atpažinti aplink vykstančius procesus pagal gamtos ženklus.
Jaunimas mokysis veikti grupelėmis, prisitaikydami ne tik prie žmogaus poreikių, bet ir gamtos iššūkių. Ugdys komandinio darbo, problemų, iššūkių sprendimo įgūdžius. (Su gamta juk nepasiderėsi.)
Mokysis atsparumo neplanuotoms situacijoms, ugdys asmeninę atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus. Kiekvienoje lysvėje gėrybes jaunuoliai augins keliese. Taip ugdys derybinių, darbo ir laiko planavimo gebėjimus.
