Lietuviai inkstų vėžiu serga dažniau nei kitų Europos valstybių gyventojai. 2020-aiasiais inkstų vėžiu susirgo 814 šalies žmonių.

Lietuvos Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojo klinikai pareigas einantis dr. Marius Kinčius sako, kad kol kas nežinoma, kodėl taip yra. Atliekami tyrimai, galbūt ateityje bus atsakyta į šį klausimą, surastas genetinis polinkis.

Vis dėlto, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vakarų šalyse daugėja sergančiųjų inkstų vėžiu. Manoma, kad šią ligą sukelia vakarietiškas gyvenimo būdas – dažniau serga rūkantys, mažai judantys ar didelį antsvorį turintys žmonės, vyrai serga du kartus dažniau nei moterys. Mokslas įrodė, kad atsirasti ligą skatina ir fizinio aktyvumo stygius.

Pasak dr. M. Kinčiaus, I – II stadijos inkstų vėžys nustatomas didžiajai daliai pacientų, nes pagerėjo diagnostika, tačiau kas penktam – IV stadijos. Tai išplitusi liga, ją galima kontroliuoti, tačiau išgydyti – ne.

Ankstyvos stadijos inkstų vėžys simptomų neturi, todėl ankstyvų stadijų liga dažniausiai nustatoma atliekant ultragarso tyrimus dėl kitų ligų. Atsiradę simptomai – skausmas, pasikartojančios inkstų infekcijos, kraujas šlapime ir pan., rodo gana didelį auglį.

„Ultragarso tyrimu galime pamatyti gana mažą židinuką, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro chemoterapeutė Skaistė Tulytė. – Turint omenyje, kad dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, jiems būtų galima dažniau atlikti šį tyrimą. Bent kartą per penkerius metus.“

Dr. M. Kinčius pabrėžia, kad inkstų vėžiu serga palyginus nedaug žmonių, todėl visiems žmonėms daryti profilaktines patikras nėra realu.

„Visuomet sakau, kad penkiasdešimtmečio sulaukusiems žmonėms geriausia gimtadienio dovana – siuntimas pas šeimos gydytoją pasitikrinti sveikatos. Atlikus vidaus organų echoskopiją galima anksti surasti ne tik inkstų vėžį, bet ir kitas ligas“, – pataria gydytojas.