Pirmieji metai
Visi kūdikiai genetiškai užprogramuoti tapti gudriais. Jiems smagu išmokti kažko nauja. O jei tėvai padeda, tai tikrai pavyksta. Tuomet naujagimiai užauga protingais pirmokėliais. Tačiau pirmiausiai reikia įveikti pačius pirmuosius metus, kurie apima ne vieną itin svarbų raidos etapą.
Pasitikėjimas suteikia laisvę protui
Pamatinis pasitikėjimas – štai tas stebuklingas žodis, padedantis pasiekti didžiausių rezultatų tiek mažiems, tik dideliems žmonėms. Noras gyventi ir mokytis įgimtas kiekvienam sveikam vaikui. Tačiau, kad tobulėtų jo gebėjimai, reikalingas saugumas. Kūdikiai geriausiai išmoksta atrasti ir suprasti pasaulį jusdami nuolatinį tėvų ar kitų jiems artimų žmonių artumą ir apsaugą. Tik tuomet jie jaučiasi saugūs. Jų mažos smegenys ypač efektyviai dirba tuomet, kai jie mokosi be nerimo, baimės, įtampos ir patys gali atrasti, kokios informacijos yra aplinkoje. Vaiko, kuriam nuolat reikia įsitikinti, ar jis nepaliktas vienas, smegenyse nebelieka pajėgumų apdoroti svarbius atradimus.
Stiprus ryšys su mama ir tėčiu
Patikimas ryšys, iš kurio išauga pamatinis pasitikėjimas, susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais. Tuomet, kai kūdikis jaučiasi suprastas, kai patenkinami jo poreikiai: maistui, šilumai, švelnumui ir naujiems stimulams. Gamta jau pasirūpino tuo, kad visos mamos ir tėčiai intuityviai justų, ko reikia jų vaikui. Tvirtas ryšys susiformuoja, kai tėvai pasikliauja šia intuicija, tas užtikrintumas perduodamas ir vaikui – prisilietimais, žvilgsnių kontaktu, kalbinimu. Meilė, kuria tėvai apdovanoja savo vaiką, tarsi sugrąžinama atgal: nuginkluojančia šypsena, patenkintu krykštavimu glamonėjant ir glaustantis. Ir dar pajutus, kad sugebate nuraminti mažylį, ir kad jums leista pamatyti daugybę mažų raidos žingsnelių.
Mokytis be streso
Nuo pat gimimo kūdikio smegenų neuronai godžiai priima visus signalus ir informaciją, patenkančią per jutimo organus. Mažyliai stengiasi juos išdėstyti susiedami vieną su kitu – nutiesiami „laidai“, įrengiamos jungtys (sinapsės). Atsiranda sudėtingos schemos, leidžiančios vaikui perprasti tarpusavio ryšius ir kompleksiškus dėsningumus, daryti logiškas išvadas ir atitinkamai veikti. Kuo vaikas vyresnis, tuo šios schemos stabilesnės. Septynių mėnesių mergytė be didelių pastangų pasiima priešais ją ant grindų sėdintį raudoną meškiuką. Užtenka impulso smegenyse – ir procesas jau vyksta: ištiesiama ranka, atgniaužiamas kumštukas, pirštais suimamas meškinas. Dar prieš tris mėnesius tam būtų prireikę rimtų pastangų. Sinapsė po sinapsės formuojasi ištisi smegenų regionai. Pirmaisiais mėnesiais kiekvienam raidos žingsniui turi atsirasti nauji neuronų ryšiai. O tam kūdikiui reikia daug ramybės ir tik tiek išorinių stimulų, kiek jis gali apdoroti.
Pakankamai laiko žinioms gilinti
Iš pradžių neuronų jungtys dar labai nestabilios. Jos sutvirtėja tik vėl ir vėl patvirtinamos. Stebėdami kūdikiai tarsi veda savotišką statistiką. Kartu pastebėti dalykai jiems yra susiję.
Štai automobilio pavyzdys. Penkių mėnesių Paulius jau senokai įtaria, kad visi automobiliai su ratais. Kuo daugiau automobilių jis mano, tuo labiau jo „hipotezė“ tampa tikromis žiniomis.
Labai svarbus yra kartojimas. Pasaulis susideda iš bandymų ir klaidų. Jau ne pirma diena Paulius stengiasi pasiekti ir pasiimti lovelėje gulintį žinduką. Kartais jam tai netyčia pavyksta. Jo judesiai tampa vis užtikrintesni, kol kažkada pačiupęs žinduką jis patenkintas susikiš jį į burną.
Pačiam rinktis „mokomąją medžiagą“
Pasaulis – didelė bandymų laboratorija, o mažiesiems patinka tenkinti savo smalsumą. Jie nepaliaujamai stebi ir eksperimentuoja. Ir parodo mamoms ir tėčiams, kas jiems įdomu. Nuo penktojo mėnesio tiesia rankytę, iki tol rodo savo džiaugsmą pamatę pažįstamą veidą arba smagiai guguodami kviečia pokalbio.
Drąsinantys tėvai
Garsus kaimynės balsas? Ryški žaibo pašvaistė? Ar tai pavojinga? Užtenka vaikui pažvelgti į mamą ar tėtį – ir jis nusiramina. Neįsitempusi laikysena, draugiška mimika, ramus balsas signalizuoja, kad viskas gerai.
Tokio tėvų patvirtinimo ieško jau trijų-keturių mėnesių kūdikiai, dar reikšmingesnis jis tampa, kai mažieji tampa aktyvesni. Pavyzdžiui, devynių mėnesių vaikas mėgindamas eiti keturiomis žvilgsniu pasitikrina, ar mama arba tėtis tam pritaria – ir leidžiasi padrąsinamas arba sustabdomas. Taip greitai, kaip pirmaisiais gyvenimo metais, vaikas niekada vėliau nebesimokys. Didžiosios smegenys per šį laiką padidėjo trigubai. Visos svarbios jungtys įvairiose smegenų srityse jau veikia. Ir mažylis jau turi sukaupęs žinių, kurios bus pagrindas tolesnei protinei raidai. Mažasis žmogus ima mąstyti abstrakčiai. Pavyzdžiui, baigiantis pirmiesiems metukams vaikas jau žino, kad daiktai yra ir tuomet, kai jų nematai. Jis gali prisiminti mamos ar tėčio atvaizdą – nors šių ir nėra šalia.
Tai svarbu kelyje į savarankiškumą: kuo tvirtesnis vaiko ryšys, tuo stabilesnis mielų žmonių vaizdinys ir tuo lengviau žengti žingsnį į didelį pasaulį.
