Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Mano gimdymo istorija: patirtą psichologinį smurtą prisiminsiu visą gyvenimą

Mano sūnui jau 10 metų. Labai džiaugiuosi, kad jį turiu, kad savo kantrybės ir atkaklumo dėka sugebėjau išnešioti sveiką kūdikį.

O buvo taip...

Pastojau visai netikėtai, bet net nebuvo minčių nutraukti nėštumą. Tik štai praėjus vos pusei nėštumo laiko prasidėjo komplikacijos ir visiškai netikėtas priešlaikinis gimdymas. Tačiau profesionalių gydytojų dėka, ypač esu dėkinga vienam, kuris palaikė net ir psichologiškai, nuolat ateidavo į palatą pakalbinti, patarti, mano vaikelis gimė išnešiotas ir sveikas. Tiesa, po ilgų gulėjimų ligoninėje ir beveik pusmečio praleisto namų lovoje, kai galėjau nutipenti tik iki tualeto ir vėl į lovą, o draugai ir mokslai tapo tabu.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Papasakok savo gimdymo istoriją ir laimėk dovanų.

Gimdymas truko beveik 20 valandų...

Na, nieko tokio, pakenčiama, kai žinai, kad jau tuoj ant rankų sūpuosi savo mažylį. Baisiausia yra ne fizinis skausmas, kurį patyriau gimdydama, o psichologinis smurtas, jei taip švelniai galima pasakyti... Ligoninėje, gimdymo palatoje, kur, rodos, turėtų būti atvirkščiai.

Kadangi gydytojai ilgą laiką stengėsi, kad nepagimdyčiau per anksti, turėjau gerti daug įvairiausių medikamentų, tad gimdos kaklelis užsidarė taip, kad net ir gmdymui prasidėjus negalėjo be gydytojų pagalbos pats atsidaryti.

Skauda, kenčiu, ašaros rieda...

Prižiūrėjęs gydytojas pasiūlė daryti epidūrinę nejautrą, kad bent jau mažiau sąrėmius jausčiau. Sutikau, maniau, kad truputį atsipūsiu. Ir štai į gimdymo palatą atėjo anesteziologas, atliko man procedūrą ir paprašė truputį palaukti, kol suveiks vaistai. Bet... Ir pusvalandis, ir valanda, o su kiekviena akimirka skausmas darosi nepakeliamas...

Aš jam pasakiau, kad niekas negerėja, skausmai stiprėja, o jis - anesteziologas - gydytojas, davęs Hipokrato priesaiką išrėžė: „Ko čia skundiesi, TU NARKOMANĖ, dar niekam nėra taip buvę, kad nesuveiktų vaistai"... Suleido jis dar kartą vaistų, bet ir tie nepadėjo... Tada apskritai vaikščiojo už galvos susiėmęs, kad gal aš iš taboro atvežta...

Svarbiausia, kad sūnus gimė sveikas ir stiprus, o rytas buvo saulėtas ir šviesus.

Tiesa, kai kitą kartą gimdžiau dukrelę, net neprašiau jokios palengvinančios gimdymą pagalbos, pagimdžiau pati, o ir labai greitai. Gydytojas juokėsi, kad viskas yra taip, lyg aštuntą vaiką gimdyčiau.

Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?