Lietuvės apie epidūrinę nejautrą: už ir prieš Balsuok

Epidūrinis nuskausminimas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl kiekviena gimdyvė turi tvirtai apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“, ir tik tuomet nuspręsti, ar tikrai jo nori.

Roma (42) , trijų vaikų mama

Pirmąją dukrą gimdžiau dar tuo metu, kai gimdymas su nuskausminimu Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius. Nieko apie tai nežinojau, gimdžiau natūraliai, be komplikacijų ir pagimdžiau. Antrosios dukters laukiausi jau po 12 metų pertraukos, ir epidūrine nejautra labai domėjausi. Buvo du motyvai, privertę mane jos nesirinkti. Viena, informacija, kad tam tikras pacienčių procentas vėliau po šios procedūros turi problemų dėl nugaros.

Antra, kad šitokiu būdu panorusios gimdyti moterys būna tiek nuskausmintos, jog nebejaučia sąrėmių ir stūmimo metu nesugeba padėti vaikui gimti. Šių dviejų niuansų man pakako. O kai neveikdavo šie argumentai, draugėms juokais pasakydavau: pagimdžiau pirmą, pagimdysiu ir antrą. Žinoma, ir trečioji mano atžala gimė be nuskausminimo.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kitokia nuomonė apie gimdymą Anglijoje
2013 -ųjų apžvalga: naujagimių susilaukė visas būrys Lietuvos žvaigždžių


Kamilė (35), dviejų vaikų mama

Pirmą vaiką gimdžiau be nuskausminamųjų, o antrą su epidūrine nejautra. Nieko neskaudėjo, nieko nejaučiau, neplyšau ir išstūmiau per 8 minutes nuo pirmo stūmimo. O dėl nugaros skausmų, manau, kad beveik visoms jie pasireiškia, todėl nesvarbu, ar su nuskausminamaisiais, ar natūraliu būdu gimdai. Trečiąjį gimdysiu tik su nuskausminamaisiais. Kam save kankinti, jei gali gimdyti ir būti laiminga, o ne kęsti kančias ir skausmus?

Dovilė (28), vieno vaiko mama

Prieš gimdymą seniai buvau nusprendusi, kad rinksiuosi epidūrinę nejautrą. Ir ką jūs galvojat, buvo nuostabu. Pagimdžiau, jokių plyšimų, jokių kojų tirpimų ir jokių nemalonumų. Na, gal po gimdymo nugarą paskaudėjo, bet niekis palyginus su faktu, kad gimė sveikas, gražus vaikutis. Daug moterėlių peikia epidūrinę nejautrą, o aš sakau, gimdykit pačios, jeigu esat patriotės, bet tokių labai mažai. Manau, kad per vėlai padarytą epidūrinė nejautra niekuo nebepadeda. O gal priklauso ir nuo anesteziologų kvalifikacijos?

Goda (27), vieno vaiko mama

Nejautra vos tik atsiradusi buvo nekokybiška, o dabar, po tiek metų, manau ji gerokai patobulėjo. Geriausia pasikonsultuoti su gydytoju. Man buvo paprasčiau, nes vyras yra medikas, jis man viską išaiškino, todėl net neabejojau darytis epidūrinę nejautrą. Skausmus pajutau, tik ne taip ilgai kankinausi. Manau, epidūrinis nuskausminimas – puikus išradimas ir nereikia jo taip bijoti.

Neringa (32), dviejų vaikų mama

Planavau gimdyti su epidūriniu nuskausminimu. Kol buvo įmanoma kentėti, neprašiau vaistų, tačiau po aštuonių valandų sąrėmių jau nebeturėjau jėgų, norėjosi poilsio, nes atvažiavau naktį ir buvau beveik be miego. Gimdymas nusimatė ilgas, nes per tą laiką kaklelis atsivėrė vos 2 cm.
Po epidūrinio nuskausminimo viskas pasikeitė: pailsėjau, ir kaklelis ėmė atsidarinėti sparčiau, todėl jei ne moterų klyksmai už sienų, išvis būčiau pamiršusi, kad gimdau. Jaučiau norą stumti, skausmą, bet šis skausmas buvo daug lengvesnis, nei sąrėmių skausmai, o be to buvau pailsėjusi.
Pagimdžiau be plyšimų, be kirpimo ir nugaros skausmo nejaučiau nei tą pačią dieną, nei kada vėliau.

Kornelija (36), dviejų vaikų mama

Aš pirmą vaiką gimdžiau su epidūru, o antrą be jo, bet tik todėl ,kad buvo per vėlu jį daryt. Iš pirmo gimdymo tik geriausi prisiminimai, jokių plyšimų nebuvo, vaikas gimė nepridusęs, ir jokių nugaros skausmų nejaučiau nei gimdymo metu, nei kada nors vėliau. O antras nors ir gimė natūraliai, bet daug sunkesnė gimdymo eiga buvo... Aš tik už epidūrą.

Rūta (26), vieno vaiko mama

Silpnesnę nugarą skauda tiek po epidūrinio gimdymo, tiek po natūralaus. Man darė epidūrą, ir gerus metus - pusantrų košmaras buvo, bet manau dėl to, kad silpni nugaros raumenys, be to, nešiodavau daug savo mergaitę. Dabar viskas lyg ir gerai, pasportuoju, nenešioju sunkiai, ir nebeskauda.

Aurelija (28), dviejų vaikų mama

Visu nėštumo laikotarpiu galvojau gimdyti natūraliai. Bet gimdžiau su skatinimu, po morfijaus dozės (nes jau netekdavau sąmonės iš skausmo), manęs niekas jau ir neklausė, ar aš noriu epidūro. Vyras tik užsiminė gydytojai, kad darytų, ką gali, nes jis nebegali manęs taip besikankinančios matyti. Man po 12 valandų sąrėmių gimdos kaklelis tebuvo atsidaręs vos 2 cm. Po nuskausminimo aš net užmigau kelioms valandoms, pažadino, kai jau reikėjo stumti. Tiesa, aš plyšau ir vaikelį su vaakumu ištraukė, nes pati nesugebėjau išstumti, o ir didelis buvo - 4,3 kg. Bet nugaros visai neskaudėjo. Po tokios patirties ir antrąjį mažiuką su epidūru gimdžiau.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis