Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?

Kaip gimtadienius vaikai šventė prieš daug šimtų metų: įdomiausios tradicijos

Vaikai savo gimtadienių laukia panašiai kaip Kalėdų – juk tortas, žvakutės, dovanos... Taip malonu! Kaip ir kiekviena šventė, gimtadienis turi savas tradicijas ir savo istoriją. Iš kur visa tai atsirado?

Versijų – daugybė

Nėra tiksliai užfiksuota, kada žmonės pradėjo švęsti savo gimtadienius ir nuo ko viskas prasidėjo. O ir teorijų apie tai – ne viena. Štai, pavyzdžiui, sakoma, kad gimtadienius žmonės pradėjo minėti tada, kai išrado kalendorių. Tačiau taip pat manoma, kad gimtadienių šventimo ištakos atėjo dar iš laukinių genčių, – tikėta, kad savo gimimo dieną žmogus tampa jautresnis, gali apnikti blogosios jėgos, tad jį labai saugodavo, linkėdavo gero. (Beje, toks tikėjimas gajus dar ir šiais laikais.) Pagal dar vieną versiją, tradiciją švęsti gimtadienius paplatino romėnų karininkai. Dar manoma, kad šią šventę pradėta minėti iš pradžių senovės Egipte, paskui tas paprotys paplito ir Asirijoje. Tiesa, seniau gimtadienį švęsdavo ne visi, tik kilmingi žmonės – faraonai, carai ir jų įpėdiniai (beje, vyriškos giminės).

Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Egipto faraonų gimtadienių šventimą datuojami maždaug 3000 m. pr. m. e. Dvaruose būdavo ruošiami didžiuliai pokyliai, dalyvaudavo visi dvariškiai, net ir tarnai. Neretai per faraono gimtadienį iš kalėjimų būdavo išleidžiami kaliniai.

Ilgą laiką moterų gimtadienių niekas ne tik kad nešvęsdavo, bet net ir neregistruodavo, tokią privilegiją turėjo tik vyrai. Kiek žinoma, pirmoji moteris, kasmet šventusi savo gimtadienius, buvo Kleopatra, Egipto faraonė (185–116 m. pr. m. e.).

O štai senovės graikai Artemidės, Mėnulio ir medžioklės deivės, gimtadienį švęsdavo net 12 kartų per metus – kiekvieno mėnesio šeštą dieną. Kalbant apie paprastus mirtinguosius, tokia prabanga naudojosi tik šeimos galva – vyras (tėvas), ir tai vieną kartą per metus, o ne kas mėnesį. Beje, kaip teigiama, būtent graikai yra papročio užpūsti žvakutes ant torto pradininkai. Jie ant altorių Artemidės gimimo dieną šventyklose dėdavo apvalių meduolinių pyragaičių su plonomis vaško žvakėmis.

Paplitus krikščionybei tradicija švęsti kieno nors gimtadienius nebuvo labai gaji. Ankstyvieji krikščionys pasaulį laikė skausmo ir liūdesio vieta, tad džiaugsmingos šventės, anot jų, būdavo tada, kai žmogus ne gimdavo, o plikdavo šią nuodėmingą žemę. Be to, pagonių – egiptiečių, graikų ir romėnų – paliktos tradicijos krikščionims buvo nepriimtinos.

Ilgainiui, maždaug nuo XII a., gimtadieniai po truputį pradėti minėti šeimose, atsirado gimimo registracijos knygos. Tuomet jau ir vaikai nebuvo nuošalyje, štai, pavyzdžiui, vokiečių krikščionys XIII a. jau turėjo savo vaikiškųjų gimtadienių šventimo ritualą. Vaiką žadindavo auštant dainomis ir atnešdavo jam pyragą su žvakėmis. Tačiau pyrago iškart nevalgė – žvakes, kai šios sudegdavo, pakeisdavo kitomis, ir taip – iki pat vakaro, kai šeima susirinkdavo vakarienės. Gimtuvininkas sugalvodavo norą ir užpūsdavo žvakutes. Kaip ir šiandien, noro buvo nevalia pasakyti garsiai (antraip jis neva neišsipildys), o žvakutes būtina užpūsti vienu ypu. Beje, žvakučių būdavo viena daugiau, negu sukakdavo metų, ji simbolizuodavo patį gimimo momentą. Tuomet pjaustydavo pyragą ir padalydavo visiems, sėdintiems prie stalo. O dovanų atnešdavo „gimtadieninis nykštukas" – ši figūra vokiečių folklore gyvavo maždaug iki XX a. pradžios.

Gimtadienio paradoksas

Pagal tikimybių teoriją, jei atsitiktinai būtų surinkta 22 žmonių grupė, maždaug 50 proc. tikimybės, kad dviejų ar daugiau žmonių gimtadieniai sutaptų (iš pirmo žvilgsnio tai atrodo sunkiai įmanoma). Jei atsitiktinai būtų surinkta 55 žmonių grupė, tikimybė, kad dviejų asmenų gimtadieniai sutaptų, jau būtų 99 proc.

Vida Press

Gimtadienis – ypatinga diena

Ir ne tik todėl, kad tai – šventė, kad susirenka artimiausi žmonės, draugai, bet ir todėl, kad, kaip tikima, šią dieną žmogų gali paveikti bet koks palinkėjimas – tiek geras, tiek blogas. Tai veikia kaip magija. Štai dėl ko siūloma savo gimimo dieną praleisti pozityviai, su maloniais, gera linkinčiais žmonėmis, kaip įmanoma labiau vengti konfliktų ir susitikimų su pikta linkinčiaisiais. Tikima, kad ši diena tokia ypatinga, jog net gali pasikeisti žmogaus likimas. Palinkės kas nors pikto – pakryps į blogesnę pusę, palinkės gero – į geresnę... Tad ir gimtadienio linkėjimai sakomi ne šiaip sau, o tam, kad išsipildytų.

Įdomesnės kai kurių šalių gimtadienio šventimo tradicijos:

Afrika

Vietoj gimtadienio šventės kai kuriose Afrikos šalyse surengiama iniciacijos ceremonija. (Iniciacija – tam tikri ritualai, apeigos, ceremonijos, išbandymai; paprastai tai – apeigos, kai vaikas ar paauglys įšventinamas į suaugusiuosius). Dažniausiai tai daroma grupei vaikų, ne pavieniui. Kai vaikas jau ūgteli, sulaukia tam tikro amžiaus, jis mokomas savo genties įstatymų, tikėjimo pagrindų, papročių, dainų ir šokių.

Argentina

Paaugliai savo gimtadienio dieną šoka valsą. Kai mergaitei sukanka penkiolika, surengiama didelė šventė – valso ritmu ji sukasi su savo tėčiu ir kitais jaunuoliais.

Bolivija

Labai panašiai paauglių gimtadieniai švenčiami ir Bolivijoje – kai merginoms sukanka šešiolika, jos apsirengia baltą suknelę ir šoka valsą...

Aruba

Vaikas į mokyklą neša vaišių bendraklasiams ir mokytojams. Kiekvienas mokytojas, kuris yra pavaišinamas, įteikia gimtuvininkui simbolinę dovanėlę, pavyzdžiui, atviruką ar tušinuką. Be to, vaikas per savo gimtadienį į mokyklą gali ateiti apsirengęs, kaip nori, nebūtinai su uniforma.

Brazilija

Ten gyvuoja įdomus paprotys – tiek kartų, kiek sukanka metų, gimtadienio „kaltininkas" patampomas už... ausų. Be to, vaikas, kurio gimtadienis minimas, pirmąjį gabaliuką šventinio torto atiduoda pačiam artimiausiam žmogui, paprastai tai būna mama arba tėtis. O kai mergaitei sukanka penkiolika, ji šoka valsą ir pirmas jos šokio partneris būna tėtis arba senelis. Iš viso tą dieną ji turi sušokti su 15 partnerių – kiekvienas simbolizuoja vienus nugyventus metus.

Kanada

O čia švenčiančiojo gimtadienį nosis ištepliojama sviestu arba margarinu! Taip daroma, kad lydėtų sėkmė gyvenime. Sakoma, kad ištepta nosis pasidaro labai slidi ir nesėkmė tiesiog negalės už jos pagriebti... Manoma, kad šios tradicijos šaknys – Škotijoje.

Vida Press

Kinija

Pietums – makaronai! Vaikas, kurio gimtadienis švenčiamas, išreiškia pagarbą savo tėvams, o dovanų paprastai gauna pinigų. Draugai ir artimieji kviečia pietų ir visi drauge valgo ilgus makaronus, simbolizuojančius ilgą gyvenimą.

Kuba

Valgis, muzika, daug žmonių. Gimtadieniai čia švenčiami gan įprastai, panašiai, kaip ir pas mus: skanus maistas, dekoracijos, dovanos, tortas, žvakutės, žaidimai ir pan. Tiesa, į gimtadienio šventes šioje šalyje paprastai kviečiama labai daug žmonių, neapsiribojama keliais artimaisiais ir draugais.

Danija

Išaušus gimtadienio dienai, namas, kuriame gyvena šventės „kaltininkas", pasipuošia vėliava, kad visi aplinkiniai žinotų, jog šiandien – ypatinga diena! Dovanos išdėliojamos aplink vaiko lovą, kad jis jas visas galėtų pamatyti, kai tik atsibus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis

Prisijunkite!

Prisijungę vartotojai gali:

  • dalyvauti konkursuose
  • skaityti straipsnius vėliau
  • gauti naujienų prenumeratą

Neturite paskyros?