Patirtis rodo, kad čiulptukas išties ramina vaiką. Čiulpimas – tai visiškai natūralus kūdikio refleksas. Net būdamas gimdoje mažylis jau pradeda čiulpti savo nykštį ar pirštus.Taip yra todėl, kad gamta suteikė vaikui refleksą “čiulpti”. Kai mažylis čiulpia, jis visiškai sutelkia savo dėmesį į šią veiklą nuo bet kokių išorinių dirgiklių ir nemalonių pojūčių.
Duoti čiulptuką ar jo neduoti - tėvų valia ir sprendimas. Kai kurie duoda čiulptuką, nes mano, kad tai patogus būdas nuraminti irzlų vaiką ir jį užmigdyti. Kiti mano, kad užuot davę čiulptuką tėvai turi patys nuraminti vaiką, glostyti, paimti ant rankų.
Įvertinkite visus už ir prieš, ir spręskite patys, naudoti ar nenaudoti čiulptuką, ir jei naudoti - kada ir kaip ilgai?
UŽ:
- padeda nuraminti suirzusį vaiką;
- padeda kūdikiui užmigti;
- padeda išvengti ausų užgulimo skrydžio metu;
- padeda sumažinti staigios kūdikių mirties sindromą (SKMS);
- mažina tikimybę vaikui čiulpti pirštukus.
PRIEŠ:
- gali pakenkti žindymui;
- gali būti dantų problemų priežastimi;
- gali sulėtinti kalbos raidą;
- gali atsirasti priklausomybė nuo čiulptuko.
Kaip atpratinti?
Nėra vieningos nuomonės, kada reikia atpratinti vaiką nuo čiulptuko. Jos greičiausiai ir negali būti. Vieni mokslininkai pataria, kad nuo čiulptuko mažylį reiktų atpratinti iki metų, kiti – šiek tiek vėliau. Tačiau yra vaikų, kurie ir iki trejų metų mielai čiulpia čiulptuką ir nė neplanuoja jo atsisakyti. Kiekvienam savas laikas. Tam, kad vaikas visiškai atprastų nuo čiulptuko, paprastai užtenka 3-5 dienų be jo. Jeigu jūsų vaikas nė už ką nesutinka atsisveikinti gražiuoju, nespauskite jo ir palūkėkite.
Kas gali padėti atsisveikinti su čiulptuku
- Susitarimas - tai geriausias atpratinimo būdas. Vaikui paaiškinate, kad jis jau pakankamai didelis, todėl gali padovanoti čiulptuką mažesniam už save. Paprastai vaikai nori jaustis didesni, stipresni, todėl toks paskatinimas gali jiems patikti.
- Laikas, leidžiamas kartu. Neretai mažyliai griebiasi čiulptuko tada, kai nerimauja ar nuobodžiauja. Nutarę atsisakyti čiulptuko, leiskite laiką kartu, ypač vakare. Susigalvokite žaidimų ir veiklų, kurios nukreiptų vaiko dėmesį ir leistų jam užmiršti čiulptuką. Pabandykite naują vakaro ritualą - pasaką, dainelę ar kitą užsiėmimą, po kurio mažylio akytės užsimerktų be čiulptuko pagalbos.
- Mainai. Su dviejų metų ir vyresniu mažyliu galite susitarti, kad iškeisite čiulptuką į jo norimą dovanėlę. Žinoma, mažylio prašymą reikia išpildyti, o čiulptukas lai pradingsta iš namų visiems laikams.
Ką sako odontologai?
Odontologai teigia, kad pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais čiulptukas žalos vaiko dantims nepadarys, tačiau bėda ta, kad paaugusiems vaikams sunku jo atsisakyti. O to nepadarius iki 2-3 metų, vyresniems vaikams gali atsirasti sąkandžio bėdų, pavyzdžiui, susiformuoti atviras sąkandis, kuomet sukandus dantis lieka priekinių dantų tarpas. Kartais pakanka laiku pastebėti ir pašalinti tai sukėlusią priežastį, tarkim, atsisakyti čiulptuko. Tačiau jei to nepavyksta padaryti, ateityje ortodontai gali ilgai gydyti. Taip pat mamos turėtų žinoti, kad tas pats gali atsitikti ir čiulpiant pirštą, ilgai burnoje laikant buteliuką arba puodelį su „snapeliu".
Ką sako logopedai?
Kaip jau esame rašę "Tavo vaike", ilgai naudojant čiulptuką formuojasi netaisyklingas sąkandis, liežuvio padėtis burnytėje gali tapti netaisyklinga (pradeda lįsti tarp priekinių dantų), todėl vaikas gali pradėti netaisyklingai artikuliuoti s, z, š, ž, č, c garsus, prireiks logopedo.
Būdamas su čiulptuku vaikas mažiau guguoja, čiauška. Čiulpiant liežuvis atlieka primityvius judesius, o tai neskatina lavėti burnos motorikos. Tačiau kokia bus kalbos raida, ar ji nevėluos, ar garsai bus tariami taisyklingai, labiau priklauso ne nuo to, ar naudojamas čiulptukas, o nuo konkretaus vaiko raidos.
