Taps privaloma visiems
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja, kad nuo 2027-ųjų kiekvienam Lietuvos abiturientui bus privaloma ne tik laikyti egzaminus, bet ir pristatyti brandos darbą – sukurtą produktą, meno kūrinį ar atliktą tyrimą, kuris bus vertinamas ir įskaitomas kaip egzaminas.
Vilniaus Valdorfo mokykla jau nuo 2009-ųjų puoselėja savitą brandos darbų sistemą: čia vienuoliktokai pradeda kurti ir dvyliktoje klasėje pristato Metų darbus. Mokiniai ir mokytojai sako, kad šie darbai reikalauja daug pastangų ir laiko, tačiau padeda jauniems žmonėms apsispręsti dėl profesijos ir lavinti įvairiose gyvenimo situacijose praverčiančius įgūdžius.
Po savo Metų darbo projekto vienas mokyklos absolventas Vilniuje įkūrė laipiojimo salę. Įvairių stilių muzikos įtaką sapnų turiniui nagrinėjusi mokinė studijuoja neuromokslus. Skulptūrą iš vielučių sukūręs buvęs moksleivis dirba scenografu – mokyklos bendruomenė galėtų ilgai vardinti pavyzdžius, kai Metų darbo patirtis jauniems žmonėms padėjo atrasti savo kelią.
Padės stojant į Dailės akademiją
Vienas ryškiausių šiemetinės Vilniaus Valdorfo mokyklos abiturientų kartos Metų darbų – dvyliktokės Monikos Emilijos Domarkaitės sukurta drabužių kolekcija „FFFFFF“ (pavadinimas reiškia balčiausią spalvą). „Metų darbas man suteikė naujo pasitikėjimo savimi“ – sako Monika. Ypatinga ne tik kolekcijos idėja ir užmojis sukurti net dvidešimt kostiumų. Moksleivė naudojo eksperimentinius audinius, pasitelkė įvairias siuvimo technikas. Pagyrimų sulaukė ir iš mados profesionalų.
„Kiek save nuo vaikystės atsimenu, tiek kuriu drabužius“, – su šypsena kalba Monika, tačiau pabrėžia, kad vystyti šį pomėgį ypač padėjo ilgametis Vilniaus Valdorfo mokyklos mokytojų palaikymas bei skatinimas neriboti savęs: „Kai vienuoliktoje klasėje rinkomės temas Metų darbams, nemačiau, kas galėtų man sutrukdyti padaryti tai, apie ką svajojau – sukurti drabužių kolekciją“.
Imtis ambicingo Metų darbo pradedančią dizainerę paskatino ir žinia, kad norint įstoti į jos svajonių specialybę – Mados dizainą Vilniaus dailės akademijoje (VDA) – reikia pateikti ir svarbiausių kūrybinių darbų aplanką. Kai kalbamės, stojimo dokumentus Monika jau pateikusi. Svarbi jos aplanko, vadinamojo portfolio, dalis yra būtent kolekcija „FFFFFF“.
Abiturientė teigia, kad kurdama kolekciją prie siuvimo mašinos praleido kone visą paskutinę mokyklinę vasarą. Tuo metu klasės draugai laiką planavosi savaip: vieni taip pat rengė Metų darbus, kiti stengėsi daugiau atlikti pavasarį ar rudenį, kad vasarą atostogautų. Laiko planavimas – vienas iš įgūdžių, kurių mokiniai turi progą lavinti rengdami asmeninius projektus. Be to, mokiniai gauna darbų recenzijas, turi savo projektus pristatyti viešai – ši patirtis taip pat įsimena ilgam.
Jeigu brandos darbai taps privalomi visiems, baigiantiems mokyklą, ne visi tuo džiaugsis, tačiau daugeliui tai išeis į naudą, mano Monika.
Įgūdžiai praverčia daug kur
Kad rengiant Metų darbą ugdomi įgūdžiai reikalingi tolimesnėje karjeroje, pritaria ir ankstesnių kartų Valdorfo mokyklos absolventai.
Vokietijoje, Miunchene puslaidininkių industrijoje programinės įrangos inžinieriumi dirbantis Jonas Daugalas Vilniaus Valdorfo mokyklą baigė 2011-aisiais.
Jono Metų darbo tema siejosi su jo interesais, tapusiais profesija. Jonas programavo mikrovaldiklį – konstravo robotuką, gebantį spręsti Rubiko kubo galvosūkį: įvedus sumaišyto Rubiko kubo spalvas, kompiuteris rasdavo sprendimą ir siųsdavo komandas mikrovaldikliui. O šis, valdydamas mechanines rankas, sukinėjo tikrą Rubiko kubą.
„Metų darbas buvo didelis iššūkis. Labiausiai nerimą kėlė nežinojimas ar sugebėsiu, ar neatsiremsiu į kokią kliūtį, kuriai reikėtų rimtų ilgesnių studijų. Įsimintini momentai buvo ir džiaugsmas išsprendus vieną ar kitą sudėtingesnę problemą, išmokus kažką naujo. Taip pat prisimenu ir darbo vadovės Viditos Urbonienės palaikymą. Ji vis primindavo, kad žiūrėčiau į šį darbą, kaip į pasiruošimą ateinantiems darbams, pavyzdžiui universitete, kad rimtesnių mokslinių darbų principai tokie patys“, – teigia Jonas.
Baigęs Vilniaus Valdorfo mokyklą, Jonas pradėjo informatikos bakalauro studijas Vilniaus universitete. Paskutiniais studijų metais atliko praktiką, o vėliau įsidarbino vienoje didžiausių pasaulyje mokslo įstaigų CERN, kuri siekia suprasti iš ko sudaryta ir kaip veikia Visata. Jono komanda kartu su fizikais ir elektronikos ekspertais kūrė vieną svarbų dalelių detektorių.
Grįžtant prie mokyklinių laikų ir Metų darbo, pasak Jono Daugalo, tada ypač svarbu buvo pajusti laisvės ir atsakomybės balansą, išmokti planuoti didelį darbą, kreiptis pagalbos ne tik į darbo vadovę, bet ir į kitus sritį išmanančius specialistus: „Procesas gali būti stumiantis iš komforto zonos“.
Idėja, kad brandos darbai gali tapti privalomi visose Lietuvos mokyklose, Jonui atrodo gera.
Pirmieji Lietuvoje
Pirmuosius Metų darbus Vilniaus Valdorfo mokykloje rengė trečioji mokyklos laida. Tuometinė jos mokytoja buvo ir prie Metų darbų rengimo tvarkos kūrimo daug prisidėjo lietuvių kalbos mokytoja Raminta Saldžiūnienė.
„Metų darbų tradicija buvo žinoma iš kitų Valdorfo mokyklų. Mes buvome patys pirmieji, kurie Lietuvoje tai darė, bent jau viešojoje erdvėje daugiau pavyzdžių tuomet negirdėjome“, – prisimena ji. Kai vėliau buvo rengiama brandos darbų tvarka, skirta valstybinėms mokykloms, buvo klausiama ir mūsų mokyklos patirties.
Pasak mokytojos, vienas iš svarbiausių dalykų, dėl kurio reikėjo apsispręsti Valdorfo mokyklai – laikas, kada Metų darbai turėtų būti rengiami. Jeigu anksčiau tam buvo skirta dvylikta klasė, pamačius, kad ir ruoštis egzaminams, ir rengti Metų darbus dvyliktokams yra per didelis krūvis, dabar Metų darbai pradedami rengti vienuoliktoje, o dvyliktos klasės rudenį mokiniai darbus pristato ir ginasi.
Koks, mokytojos manymu, pagrindinis Metų darbų tikslas? „Kad mokiniai ir patys pajaustų savo brandą, ir kitiems parodytų, taip dar labiau sutvirtėtų, – įsitikinusi ji. – Kitas svarbus aspektas – specialybės rinkimosi. Tai proga pasitikrinti, ar tai, kas man sekasi, kas patinka, gali tapti mano darbu, ar iš tikrųjų norėčiau toje srityje kažką kurti, gilintis labiau“.
Raminta Saldžiūnienė pateikia auklėtinio, kuris ketino tapti architektu, pavyzdį. Vaikino abu tėvai buvo architektai, jis kelerius metų kalbėjo, kad seks jų pėdomis, ruošėsi. Parengė puikų Metų darbo projektą, mokinio tėvai ir kiti specialistai gyrė, kad tokius maketus kuria ir sudėtingus skaičiavimus atlieka jau architektūros studentai. O pats abiturientas, anot mokytojos, priėjo prie kai kuriuos nustebinusios išvados: „Kaip gerai, kad aš tokį darbą padariau anksčiau, dabar aš žinau, kad dirbti architektu tikrai nenoriu“.
Mokytojos teigimu, Metų darbų rengimas nuo mokinių nuima dalį egzaminų streso ir sureikšminimo, esą dvyliktoje klasėje jie yra svarbiausi. Ji pritaria idėjai, kad Metų darbai Lietuvoje taptų privalomi ir įskaitomi kaip egzaminas: „Nors tai yra iššūkis vaikams, didžiulis krūvis, kad Metų darbus turime, yra mūsų mokyklos stiprybė. Mokiniai paskui tuo džiaugiasi, kuo daugiau įveikia, tuo jie jaučiasi galingesni. Nors Metų darbų lygis skiriasi, mūsų mokykloje jie tampa vis brandesni. Tai dažnai yra didžiulis tęstinis darbas, kuris atskleidžia įvairias žmogaus savybes“.
Alternatyva egzaminui
Kai dvyliktosios klasės Metų darbų sistema jau buvo įsibėgėjusi, Vilniaus Valdorfo mokykloje įvesti ir Metų darbai aštuntokams. Jų rengimas bei pristatymas tampa tarsi repeticija prieš dvyliktos klasės iššūkį. Kai kurie vaikai gilinasi į tą pačią sritį, tarkime, mūsų kalbinta Monika jau aštuntoje klasėje ėmėsi drabužių dizaino.
„Aštuntos klasės Metų darbų projektas gimė pasižiūrėjus, kad aštuntokai mokykloje yra tarsi vaikai, už kuriuos daug kas padaroma. Norėjome, kad jie pademonstruotų savo brandą. Imtųsi projekto, susikoncentruotų ir pabaigtų darbą nuo pradžios iki galo, – kalba mokyklos Metų darbų grupės koordinatorius, IT mokytojas Tomas Šiaulys. – Aštuntokų darbai yra labiau technologijų ir menų, o dvyliktos klasės darbe akademiniai reikalavimai rimtesni, mums yra svarbi teorinė dalis kaip atspirties taškas – tiek tiriamajam darbui, tiek menų darbui“.
Anot Tomo Šiaulio, vienas sunkiausių dalykų jauniems žmonėms būna apsispręsti, kokios temos imtis Metų darbui. „Nors, atrodo, jie čia visą laiką gyvena ir mato Metų darbų ekspozicijas, kai užauga iki vienuoliktos klasės ir reikia išsirinkti, ką darys visus metus, daugelis pasimeta, blaškosi. Tačiau vis tiek reikia nuspręsti ir daryti“, – kiekvienam mokiniui svarbius žingsnius vardina mokytojas.
Visi kažko naujo išmoksta ir apie laiko planavimą. Metų darbai negali būti paskutinės nakties darbai ir todėl, kad rengiama nemažai tarpinių peržiūrų, mokytojai seka procesą, vertina. Anot mokytojo, mokiniai iš pradžių ne iki galo supranta, kodėl taip sureikšminamas procesas, ne tik rezultatas. „Tačiau vėliau, per refleksijas, apie tokią tvarką atsiliepia teigiamai“, – pastebi jis.
Lietuvos abiturientai jau kelerius metus gali pasirinkti ne tik egzaminus, bet ir atlikti brandos darbus.Toks darbas kol kas nėra privalomas, tačiau gali būti įskaitytas kaip mokyklinis egzaminas. Pasak Tomo Šiaulio, ir Valdorfo mokyklos abiturientai gali rinktis Metų darbą atsiskaityti kaip egzaminą, tačiau kol kas taip nutinka nedažnai – daugeliui užtenka tų egzaminų, kuriuos laiko, o atliktus darbus įtraukia į savo portfolio.
Kai Lietuvoje brandos darbai taps privalomi, mokykla Metų darbų tvarką planuoja pritaikyti tiek, kiek reikia, kad sistemos derėtų.
